Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.

LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS1941 m. birželio 14–19 d.

Pirmasis masinis trėmimas

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją.

Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau?

Po metų, 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai ir miškininkai – pažangioji visuomenės dalis.

Į suformuotų 17 ešelonų 1941 m. birželio 14–19 dienomis buvo sutalpinta ir iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių: apie 13 tūkst. į tremtį, 4 tūkst. į lagerius. Tiksliai žinomas 12 331 tremtinio ir 3915 politinių kalinių likimas. Tremtyje atsidūrė virš 5 tūkst. vaikų iki 16 metų amžiaus. Geležinkelio stotyse nuo šeimų atskirti vyrai išvežti į Komijos ASSR, Archangelsko, Gorkio, Molotovo, Sverdlovsko, Vologdos sr., Kazachijos SSR ir Krasnojarsko krašto lagerius. Šeimos nariai ištremti į Komijos ASSR, Novosibirsko ir Tomsko sr., Altajaus ir Krasnojarsko kr. Su šeimomis liko tik dešimtadalis vyrų. 82 žmonės tremties vietų nepasiekė – mirė pakeliui gyvuliniuose vagonuose.

1941 m. rugsėjo–spalio mėn. oficialiose SSRS NKVD ataskaitose buvo suskaičiuoti 12 682 tremtiniai iš Lietuvos (be suimtų ir išvežtų į lagerius), kurie paskirstyti taip: Altajaus kr. – 7462 žm., Komijos ASSR – 1549 žm., Novosibirsko ir Tomsko sr. – 3507 žm., Krasnojarsko kr. – 164 žm.

Tremtiniai kentėjo nuo atšiauraus klimato, bado, sunkaus fizinio darbo, vietos gyventojų, tremtinių gyvenviečių komendantų ir brigadininkų nuolatinių patyčių, alinančios ir gniuždančios kasdienybės. Daug vaikų, senelių ir silpnesnės sveikatos žmonių mirė jau pačią pirmąją tremties žiemą.

1942-ųjų birželio mėn. daugiau kaip 2,7 tūkst. lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti tikrai žūčiai prie Laptevų jūros Jakutijos ASSR, ir rugpjūčio mėnesį išlaipinti Lenos upės deltoje esančiose Muostacho, Tit Arų, Trofimovsko, Stolbų salose, Bykovo kyšulyje, Janos upės deltoje ir kitose negyvenamose salose. Šių tremtinių padėtis buvo ypač sunki – nebuvo nei būstų, nei maisto. Baisus arktinis šaltis, badas ir ligos pražudė ištisas šeimas.

1941 m. birželio 14–19 d. iš Lietuvos išvežti tremtiniai ir politiniai kaliniai į sovietų okupuotą tėvynę sugrįžo po penkiolikos ar net dvidešimties metų. Buvo ir tokių, kurie negrįžo.

1989–1991 m. tremtiniai ir jų vaikai vyko į tremties vietas parvežti mirusių artimųjų palaikų, kad poilsio vieta jiems būtų ne amžino įšalo žemė, bet lengvos Tėvynės Lietuvos smiltys.

Prisimename ir prisiminsime, kad tai kas buvo daugiau nepasikartotų, kad niekada nepasikartotų.

1940 m. birželio 15 d.
Prasideda šalies okupacija
1941 m. birželio 14–19 d.
Iš Lietuvos išvežta apie 17 tūkst. žmonių
1942-ųjų birželio mėn.
daugiau kaip 2,7 tūkst. lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti tikrai žūčiai prie Laptevų jūros Jakutijos ASSR
1941 m. birželio 14 d.
Prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas
1941 m. rugsėjis–spalis
oficialiose SSRS NKVD ataskaitose buvo suskaičiuoti 12 682 tremtiniai iš Lietuvos (be suimtų ir išvežtų į lagerius)

PasirengimasPasirengimas trėmimams

Pasirengimo 1941 m. birželio trėmimams baigiamasis etapas prasidėjo 1941 m. gegužės 16 d. Gegužės 23 d. Kaune buvo sudarytas respublikinis štabas trėmimo operacijai įgyvendinti. Lietuvos komunistų partija, ypač jos vadovybė, dalyvavo priimant sprendimus dėl Lietuvos gyventojų trėmimo, patys prisidėjo prie trėmimo akcijos organizavimo ir vykdymo.

Trėmimams vykdyti buvo mestos beveik visos Lietuvos SSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo pajėgos, prokuratūros darbuotojai, aktyvūs kolaborantai (vadinamasis sovietinis ir partinis aktyvas). Pasitelkti NKGB ir NKVD darbuotojai iš Sovietų Sąjungos, Ukrainos ir Gudijos.

Visus trėmimo akcijos dalyvių veiksmus turėjo reguliuoti SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo Ivano Serovo instrukcija dėl „Antisovietinių elementų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Joje nurodoma trėmimų vykdymo, tremtinių saugojimo ir lydėjimo, suimamų vyrų atskyrimo nuo šeimos, žmonių sulaipinimo į gyvulinius vagonus tvarka.

SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo
Ivano Serovo instrukcija dėl „Antisovietinių elementų iškeldinimo
iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Maskva, 1941 m. birželio 4 d.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

TrėmimaiTrėmimo eiga

Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas prasidėjo 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto.

Trėmimo vykdytojų grupei įsiveržus į tremiamųjų butus ar namus, jos vyresnysis pirmiausia pagal sąrašus patikrindavo šeimos sudėtį, paskui pradėdavo kratą – „ginklams surasti“. Padarius kratą, tremiamiesiems būdavo pareiškiama, kad vyriausybės nutarimu jie bus vežami „į kitas Sovietų Sąjungos sritis“. Mėginančius bėgti šaudė. Pagal I. Serovo instrukciją tremtiniams buvo leidžiama pasiimti ne daugiau kaip 100 kg per visą jų gyvenimą užgyvento turto: drabužių, avalynės, indų, patalynės, maisto, o kaimo gyventojams – dar ir kirvių, pjūklų, kito smulkaus inventoriaus.

Suvežti į geležinkelio stotis, žmonės buvo talpinami į vagonus. Uždaryti vagonai su žmonėmis buvo laikomi vidutiniškai po tris keturias paras, kol būdavo sugrūdamos visos tremiamos šeimos ir suformuojami ešelonai.

1941 m. tremtinio Gintauto Martinaičio piešinys „1941 metų birželio 14 diena“
Birželio 14 dieną Mamai lipant laiptais žemyn į tarnybą, ją pasitiko pora uniformuotų ruskių ir paklausė, kur gyvena Katilienė. Mama atsakė, kad Katilienė esanti ji. Sugrįžus į butą jie atstatė revolverį ir liepė iš kambario niekur neiti. Be to ją ir apčiupinėjo, mat gali kartais ginklų turėt. Kai jie atėjo, Emanuelis kaip tik rengėsi. Kur jis vaikščiojo, paskui jį sekiojo „slaptosios“ agentėlis. Pirmiausia, ką jie surado buvo Emanuelio Dienynas. Vertėjas atvertė pradžią, paskaitė – apie mokyklą, atvertė vidurį – tas pats, atvertė pabaigą – kažin kas pusiau prancūziškai prirašyta. Taip ir paliko. Kratą darė toliau. Užrašė arba kitaip tariant konfiskavo daug baldų, mano dviratį, radio aparatą, net šachmatus
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio

Įsipareigojimas, kuriame Estera Rabinovič įsipareigoja parduoti sąraše išvardintą ištremiamos Antaninos Krivickienės šeimai priklausiusį turtą ir gautus pinigus persiųsti NKGB nurodytu adresu. Ukmergė, 1941 m. birželis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Antanina Krivickienė 1941 m. birželio 14 d. su sūnumi Vytautu, dukromis Danute ir Ramute ištremta į Smolenskojė, Altajaus kr., 1942 m. – Turuktą, Jakutijos ASSR, 1947 m. – Niują, Jakutijos ASSR. Paleista 1956 m. Grįžo į Lietuvą.

Vyras Juozas Krivickas 1941 m. ištremtas nebuvo. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.

Pirmasis masinis trėmimas iš Lietuvos. Viktoro Vagusevičiaus piešinys, išspausdintas žurnale „Savaitė“ 1943 06 12 Nr.23 psl 360-361.

Piešinio autorius Aukščiausiojo Teismo 1951 m. nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties. Kalintas Norillage, Krasnojarsko kr. Paleistas 1955 m.

TrėmimaiVyrų atskyrimas

1941 m. birželio mėn. SSRS valstybės saugumo liaudies komisaro pavaduotojo Ivano Serovo instrukcijoje buvo numatoma vyrų atskyrimo nuo šeimos tvarka, o SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro Lavrentijaus Berijos patvirtintame iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Moldovos ištremiamo „specialiojo kontingento“ etapavimo, įkurdinimo ir įdarbinimo veiksmų plane aiškiai nurodyta, į kokius lagerius turi būti išsiųsti nuo šeimų atskirti vyrai. Konvojaus dokumentuose visi jie buvo pavadinti „suimtaisiais“, „A grupe“ arba „A grupės suimtaisiais“.

Siekiant išvengti panikos, vyrų atskyrimas nuo šeimų geležinkelio stotyse vyko pasitelkiant melą, kad jie tik kurį laiką važiuos atskiruose vagonuose, o vėliau vėl bus kartu su savo šeimomis. Deja, dauguma jų tą dieną savo artimuosius matė paskutinį kartą.

SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro
Lavrentijaus Berijos patvirtintas iš Lietuvos,
Latvijos, Estijos ir Moldovos ištremiamo „specialiojo kontingento“
etapavimo, įkurdinimo ir įdarbinimo veiksmų planas. 1941 06 14

1941 m. tremtinio Gintauto Martinaičio piešinys „Atskiria vyrus“
Kėdainių stotyje vaikus išleido iš vagono. Aš pamačiau kur vyrų vagonas ir mudu su Remigijum priėjome. Kaip ir dabar matau aš tą ešaloną ir užkaltus su geležim langus kaip kalėjime. Kaip dabar baisu ir griaudu prisiminti. Tėvelis irgi pradėjo verkti ir žiūri į mus per grotas. Aplinkui vagonus sargybos, rusų kareiviai su šautuvais. Vienas kareivis priėjo prie mūsų ir liepė nueiti, jis riktelėjo labai žiauriai ant mūsų ir mus nuvijo. Mudu nuėjom verkdami. Kareiviai rėkė ir visus mus vaikus nuvijo atgal į vagoną. Dieve, ar aš dar pamatysiu mielą savo tėvelį...
Iš 1941 m. tremtinės Danutės Adelės Markevičiūtės dienoraščio
Birželio 16 dienos vakare privažiavom Naująją Vileiką. [...] Iki mūsų traukinys turėjo virš 100 vagonų, bet nuo čia jis sutrumpėjo iki maždaug 60-70. Tai įvyko todėl, kad atskyrė vyrų vagonus nuo šeimų. Mat iš karto suėmus vyrai buvo gabenami ir atskiriami į kitus vagonus. Su šeimom liko gal tik kokie trys vyrai...
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio

Laiškaiiš vagono

Paskutinis Juozo Žurausko laiškas, 1941 06 18 slapta perduotas tėvams iš vagono, stovėjusio Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Juozas Žurauskas – tarnautojas, Tautininkų partijos narys. 1941 06 14 išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 30 nuteistas 8 metams lagerio. Mirė lageryje 1945 03 23. Žmona Joana su sūnumis Rimantu ir Vytautu ištremta į Altaiskojė, Altajaus kr. Į Lietuvą sugrįžo 1958 m.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

Laiškas, Petro Bliūdžiaus rašytas traukinio vagone Rokiškio geležinkelio stotyje ir perduotas jo šeimai. Rokiškis, 1941 m. birželio 18 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Petras Bliūdžius – Rokiškio gimnazijos mokytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas. 1941 06 18 išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1942 05 18 lageryje mirė.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lageriai, į kuriuos buvo išvežti 1940–1941 m. suimti politiniai kaliniai

Į tremties vietąVagone

1941 m. tremtinės Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės sudarytas vagone esančių tremtinių sąrašas.
Iš Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės dienoraščio

1941 m. VI mėn. 14 d. šeštadienis. 5 val. atėjo daryti kratą. Nelaiminga diena. Prieš 7 val. išvažiavom. <...> įsėdome į vagonus, kuriuose buvo 2 langai. Vienas langas buvo su stiklu ir užštanguotas. Antras atidarytas įleisti orui, irgi užštanguotas
Iš 1941 m. tremtinės Danutės Adelės Markevičiūtės dienoraščio
...užmiršau pasakyti, kad mus veža ne keleiviniais, bet prekiniais vagonais. Ir tų vagonų durys uždarytos ir užšriubuotos, o langai užkalti taip, kad tik ranką vos galima įkišti. Pirmąsias dienas turėjom valgyti tik savo maistą, bet vėliau pora dienų davė duonos, kažkokios buzos ir košės
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio
1941 m. tremtinio Gintauto Martinaičio piešinys „Vagone“
Staigus vagono trūktelėjimas. Dar vienas smūgis, traukinys pajuda. Matyti Karmelitų bažnyčios bokštai, jie auksu žiba saulės spinduliuose. Pusė penkių. Kaunas miega. Tyliai plaukia 63 vagonų traukinio sąstatas, veždamas į nežinomą tolį, į nežinomą gyvenimą 1500 lietuvių
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų

1941 m. tremtinės Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės eilėraščiai „Sudie Tėvynei !“ ir „Išvykstant iš tėvynės“, sukurti 1941 m. birželio 27 d., pakeliui į tremties vietą Altajaus krašte.
Iš Akvilės Petronėlės Bliūdžiūtės dienoraščio

„Omske gavome pietus. Kruopų sriubą su grybais ir pomidorų košė. Skaniausi pietūs visoj SSSR. Omske stovėjo latvių ešelonas. Vėliau atvažiavo estų. Tai stovėjom Lietuva, Estija ir Latvija“.
Iš 1941 m. tremtinės Danutės Adelės Markevičiūtės dienoraščio

26/6 12:30 val. atvykome į Viadką (Kirovas). Stovime ir laukiame pietų. 16 val. gauname duonos 6 bakanus ant 20 žmonių. Daugiau nieko negavome. Nuo kai kurio laiko kai kurie mūsų vagono tremtiniai serga viduriais. Janei sukietėjo viduriai. Turi kiek karščio. Daugiau nei savaitę neišleidžia iš vagono. Į prašymus išleisti praneša: afarmliajtes vagone. Taip ir oformliajemsia per medinį vamzdį, įstatytą vagono duryse. Atmosfera nuo tokio klozeto vagone prasta
Iš 1941 m. tremtinio Jono Tallat Kelpšos atsiminimų, užrašytų pakeliui į tremties vietą Tomsko sr.
5/7 šeštad. Visą naktį stovėjome. Pusę ešelono atkabino. Mūsų ešelone viena moteris gimdė. Yra dar tokių 2–3. Seniai vos laikosi. Vaikai klykia. Jokios tvarkos
Iš 1941 m. tremtinio Jono Tallat Kelpšos atsiminimų, užrašytų pakeliui į tremties vietą Tomsko sr.
16/7 trečiad. Naktį mirė sūnelis Petkūnienės (Stungytės) Veronikos Povilas Gediminas (paimti iš Švenčionėlių). Vyrai sukalė iš rastų baržoje senų lentų karstelį ir kryžių. Kai tik karstelis buvo gatavas ir duobė iškasta, milicija užvojino tuojaus laidoti ir pranešė, kad plaukiame toliau. Nubėgo keli desėtkai žmonių prie duobės, įdėjo karstelį, pradėjo mesti žemę, kai pasigirdo švilpukai rinktis į laivą. Paliko keli vyrai, kurie betgi nesuspėjo antkapio padaryti, tik užkasė lygiai su žeme, užmetė glėbį šakų, įkišo kryželį. Ant kryžiaus suspėjo užrašyti vardą ir pavardę. Ir paliko prie kryžiaus gramnyčią (žvakę)
Iš 1941 m. tremtinio Jono Tallat Kelpšos atsiminimų, užrašytų pakeliui į tremties vietą Tomsko sr.

Tokiomis baržomis ir garlaiviais tremtiniai Sibiro upėmis plukdyti į tremties vietas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

meniu_pradzia
Į pradžią
altajus_bg
Altajaus krašte
Pasirinkti
meniu_komija
Komijos ASSR
Pasirinkti
meniu_novosibirskas
Novosibirsko srityje
Pasirinkti
meniu_tomskas
Tomsko srityje
Pasirinkti
meniu_jakutija
Jakutijos ASSR
Pasirinkti

@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021