Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.

LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Novosibirsko srityje

Ūkinis pastatas iš nendrių, molio ir karvių mėšlo mišinio, 1956 m. pastatytas 1941 m. tremtinės Julijos Kazikovienės kieme. Iš tokių pačių medžiagų buvo statomi ir gyvenamieji būstai, nes Kulundos stepėse miškingų vietų buvo labai mažai. Krasnoziorskojės r., Novosibirsko sr.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Novosibirsko srityjeNovosibirsko srityje

Į Novosibirsko srities rajonus, kurie ribojosi su Tomsko sritimi ir Altajaus kraštu, 1941 m. birželį atvežta ir išskirstyta po tarybinius ūkius apie 300 tremtinių iš Lietuvos. Daugiausia jų pateko į Karasuko tarybinį ūkį ir jam priklausiusias fermas ir Zaprudichos tarybinį ūkį ir jam priklausiusias fermas. Fermos viena nuo kitos buvo nutolusios nuo 5 iki 25 km. Tremtiniai dirbo laukuose ir fermose, ganė gyvulius, ruošė pašarus. Gyveno žeminėse arba žemuose iš nendrių, molio ir karvių mėšlo mišinio ar velėnų statytuose būstuose po kelias šeimas vienoje patalpoje. Skurdo, jautė nuolatinį maisto stygių.
0
Bėgo iš tremties
0
Mirė tremties vietoje
0
Sugrįžo iš tremties

Tremtiniai

Jonas Masiliūnas – ekonomistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Trečiojo Seimo narys, Susisiekimo ministerijos Komercijos skyriaus viršininkas, Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos ekonominės direkcijos direktoriaus pavaduotojas, vėliau – direktorius, Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos įgaliotinis Vilniuje, Lietuvos Respublikos vyriausybės XXI ministrų kabineto susisiekimo ministras. Suimtas 1941 m. birželio 14 d. Išvežtas į Belbaltlago, vėliau – Oneglago lagerį, Archangelsko sr. 1941 m. lapkričio 23 d. sušaudytas.

Kazimiera Masiliūnienė 1941 m. birželį su sūnumi Liutavaru ištremta į Karasuko r., Novosibirsko sr. 1945 m. pabėgo į Lietuvą.

Lietuvos kariuomenės savanoris ir Nepriklausomybės kovų dalyvis Jonas Masiliūnas. Ukmergė, 1921 m. spalio 26 d.
Iš privataus archyvo

Jonas Masiliūnas su žmona Kazimiera. Kaunas, 1931 m.
Iš sūnaus L. Masiliūno archyvo

Jonas Masiliūnas su sūnumi Liutavaru. Kaunas, 1936 m.
Iš sūnaus L. Masiliūno archyvo

Anelė Katilienė – Lietuvos Respublikos Seimo referentė. 1941 m. birželį su sūnumis Algimantu ir Emanueliu, dukromis Rūta ir Irena ištremta į Zaprudichą, Krasnozerskojės r., Novosibirsko sr. 1947 m. su vaikais pabėgo į Lietuvą. 1951 m. visi suimti. Anelė Katilienė su sūnumis Algimantu ir Emanueliu nuteisti trejiems metams lagerio, dukros Irena ir Rūta grąžintos į tremties vietą. Į Lietuvą visa šeima sugrįžo 1958 m.

Juozas Katilius (nuo 1945 m. – Vytautas Vaitiekūnas) – teisininkas, politikas, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis. Sovietų persekiojamas 1940 m. buvo priverstas bėgti į Vokietiją. Vokiečiams okupavus Lietuvą, grįžo ir įsitraukė į antinacinę veiklą, dėl kurios Gestapo buvo suimtas ir 1944–1945 m. kalintas Bairoito (Bayreuthe) kalėjime. 1945 m. kartu su kitais politiniais kaliniais amerikiečių buvo išlaisvintas. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių ir VLIK‘o veikloje.

Anelė ir Juozas Katiliai, 1925 m.
Iš šeimos archyvo

Broliai Emanuelis ir Algimantas. Apie 1932 m.
Iš šeimos archyvo

1941 m. tremtinys Algimantas Katilius, pabėgęs iš tremties. Utena, 1948 m.
Iš šeimos archyvo

Algimanto Katiliaus dienoraščio viršelis, pirmasis ir paskutinis puslapis.
Iš šeimos archyvo

novosibirskas_katiliu04anovosibirskas_katiliu04a
novosibirskas_katiliu04bnovosibirskas_katiliu04b
novosibirskas_katiliu04cnovosibirskas_katiliu04c
Vakar apgalvojau vieną artimiausių dienų veikimą. Reikės pasidaryti dėžę. Ir dėžę ne bet kokią, o su dvigubu dugnu! O tarp tų dugnų gulės mano šis Dienynas ir dar pora knygų, nes jei mus išveš dar komunistai, tai greičiausiai išveždami dar padarys kratą ir galės mano Dienyną konfiskuoti! Taigi dėl šio atsargumo aš ir manau pasidaryti dėžę. Žinoma, ne tik dėl to, bet ir dėl drabužių ir kitų smulkmenų. Dėžė bus 50 cm. aukščio, 50 cm. pločio ir 80 cm. ilgio. Klausimas tik iš kur gauti vinių ir lentų? Tai kaip tik svarbiausia! Reikės kur nors „nublatinti“ kokią „trant klebetyr“ dėžę ir perdirbti pagal savo modelį. Jei būtų gerų įrankių, kaip pavyzdžiui: oblius, kaltas, geros replės, geros vinys, aštrus peilis, patogus plaktukas, ir aštrus pjūklas, tai būtų galima pasidaryti ir visiškai gerą dėžę.
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio
Kur aš turėsiu rašyti, kažin, baigęs šio savo Dienyno I-ąją dalį? Tai labai opus klausimas. Į šį Dienyną aš nutariau rašyti taip, kaip pradėjau – be jokio popieriaus taupymo. Kai pabaigsiu Dienyną, rašysiu ant visokių popierių, kuriuos atidžiai saugosiu, o sugrįžęs į Lietuvą perrašysiu į kitą panašią knygą. Šį gi Dienyną aš sugrįžęs į Lietuvą pakeitęs kietus viršelius, padėsiu į archyvą, prieš tai viską perrašęs rašomąja mašinėle ant paprastų lapų, kuriuos vėliau taip pat įriščiau į gražius kietus viršelius. Šis originalas vis tiek bus pats brangiausias atminimas, nes tik jį atsivertęs aš visą savo gyvenimą Sibire puikiausiai atsiminsiu.
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio

1941 m. tremtinys Emanuelis Katilius. Antroje nuotraukos pusėje užrašas: „Už ką??? už ką??? už ką??? – kas gali atsakyti?! Man čia penkiolika. Aš ganau tundroje avis…“
Iš šeimos archyvo

Išlikęs Emanuelio Katiliaus dienoraščio fragmentas ir piešinys „Sibirietiška fizionomija“.
Iš šeimos archyvo

novosibirskas_katiliu06anovosibirskas_katiliu06a
novosibirskas_katiliu06b_bgnovosibirskas_katiliu06b_bg

Iš tremties pabėgę broliai Algimantas ir Emanuelis Katiliai. Utena, 1948 m.
Iš šeimos archyvo

Bonaventūras Laskevičius – policininkas. Suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Plesecko lagerį, Archangelsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1943 05 29 nuteistas 10 metų lagerio. 1944 03 27 lageryje mirė.

Elena Laskevičienė 1941 m. birželį su dukra Birute ir sūnumi Algirdu ištremta į Karasuką, Novosibirsko sr. 1947 m. su vaikais pabėgo į Lietuvą. 1949 m. visi suimti: Elena su dukra Birute nuteistos trejiems metams lagerio, sūnus Algirdas grąžintas į tremties vietą. 1952 m. Elena su dukra taip pat grąžintos į tremties vietą. Į Lietuvą šeima sugrįžo 1957 m.

Bonaventūras Laskevičius.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinė Elena Laskevičienė su vaikais Birute ir Algirdu. Karasukas, Novosibirsko sr., 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Novosibirsko srityje

1941 m. tremtiniai Bronislovas ir Aleksandra Kairiai su dukromis Aleksandra ir Dalina prie žeminės, kurioje gyveno daugiau kaip dešimt metų. Pobeda, Ust Tarkos r., Novosibirsko sr., 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinė Anelė Klumbienė. Zaprudichоs tarybinis ūkis, Krasnoziorskojės r., Novosibirsko sr., apie 1952–1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinio Petro Bortkevičiaus laidotuvės. Prie karsto stovi mama Kunigunda ir sesuo Elena Danutė. Karasukas, Karasuko r., Novosibirsko sr., 1944 m. gegužė.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022