Virtuali paroda
„PIRMASIS MASINIS LIETUVOS GYVENTOJŲ TRĖMIMAS“
1941 m. birželio 14–19 d.

LGGRTC
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Jakutijos ASSR

Lenos upės pakrantė Muostache. Jakutija, 1989 m.

Jakutijos ASSRJakutijos ASSR

1942 m. birželio mėn. beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti tikrai žūčiai į Jakutijos ASSR. Galutinę tremties vietą jie pasiekė 1942 m. rugpjūčio pabaigoje. Žinomos ten patekusių 2850 lietuvių pavardės. Po 15 metų ir vėliau į Lietuvą iš Jakutijos grįžo tik 1448 žmonės.

Dauguma apgyvendinti Lenos deltos salose ir gyvenvietėse prie Laptevų jūros (Trofimovske, Bykove, Muostache, Tit Aruose – Bulūno r.) ir Janos upės (Kuogastache, Krestuose, Kazačėje – Ust Janos r.), keli šimtai buvo išlaipinti pakeliui ir įkurdinti Lensko rajone, Turuktoje (per 100 žmonių), Oliokminsko rajono Beriozovskajos (68 asmenys), Žedajaus (57 asmenys), Sosnovyj Boro ir kitose gyvenvietėse ar miško kirtimo punktuose. Lietuvių politinių kalinių buvo Aldano, Indigirkos, Jakutsko, Janos upės baseino, Oliokminsko, Verchojansko, Zyriankos ir kituose Jakutijos lageriuose. Suimti tremtiniai buvo kalinami Tiksyje, Stolbuose, Aldane, Jakutske.

0
Mirė vežant į tremtį iš Altajaus kr. į Jakutiją
0
Mirė tremties vietoje
0
Gimė tremtyje
0
Suimta tremtyje
0
Bėgo iš tremties
0
Sugrįžo iš tremties (įskaitant gimusius tremtyje)

Perkėlimas iš Altajaus krašto į Jakutjos ASSR

Po kelių dienų sustojam Kirenske. Nuo čia prasideda Jakutija. Prieplaukoj siūlo už pinigus svogūnų, pieno, džiovintų žuvų. Vadinasi, pinigai čia turi vertę. Pamažu nuo gretimos baržos nutolsta laivelis. Juo į krantą veža laidoti kažkieno lavoną. Visur tyla. Ramybė. Ir taip per visą kelionės laiką. O ji truko mėnesį. Kiekvieną kartą, kai sustodavom, palaidodavom vieną ar kelis lavonus Lenos salose ar pakrantėse. Pravažiuodami labai dažnai matydavom pakrantėse šviežio medžio kryžius. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
Tuo tarpu artėja Bulūnas. Plaukiam vis tolyn į šiaurę, jaučiam klimato šiurkštumą. Saulėtų dienų jau nebūna: upėje vis štormas, vėjas. Bulūne – rajono centre – mus ištiko pirmas smūgis – dalį išlaipino. Klausimas, kurgi Amerika? Mes plaukiam toliau. Tit Arai – žuvies perdirbimo įmonė. Vėl išlaipina kelis šimtus. Paliekam Tit Arus. Kas tai? Dingsta medžiai ir bet kokia augmenija. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
Prasideda tundra. Stolbų akmuo apie šimto metrų aukščio. Stolbuose vėl apie šimtą išlaipina. Tolstam palikdami „Amerikos“ krante šimtą tautiečių, sėdinčių ant savo skudurų su mažais vaikais, apnešamais smėlio uragano. Po kelių valandų vėl sustojam. 1942 metai, rugpjūčio 28-oji. Kol baržos stumiamos prie kranto, žiūriu į šią „Ameriką“, kurion reikia išsikraustyti. Pučia žvarbus Lenos žiočių vėjas. Upė balta nuo putų. Niekur nematyti jokios augmenijos. Nykus, šaltas, nuogas krantas. Vadinasi, čia mūsų kelionės tikslas. Bulūne – rajono centre – mus ištiko pirmas smūgis – dalį išlaipino. Klausimas, kurgi Amerika? Mes plaukiam toliau. Tit Arai – žuvies perdirbimo įmonė. Vėl išlaipina kelis šimtus. Paliekam Tit Arus. Kas tai? Dingsta medžiai ir bet kokia augmenija. Keista, kad tam žmogus, rodos, ir gyveno, mokėsi, dirbo, kad gyvenimą baigtų šioj pakrantėj.
450 lietuvių stovi poliarinėj tundroj ir žiūri į miestą. „Kur gyvent?“ – klausiam praeinančio gražiai apsitaisiusio vyro, matyt, viršininko. „Pasistatysit patys“, – atsako su šypsena. Dairausi ir man darosi šiurpu. Aplink tundra, nuoga tundra, jokio augalėlio, samanomis apklota tundra – kiek akis neša. Tolumoj matau lyg kalniuką ir kryžius. Pasirodo, tai suomių kapai. Darosi klaiku. Norisi kabintis į baržą, kad neatplėštų, ir rėkti: „Nepalikit, nepalikit, kur jūs mus palikot?“ – bet karavanas tolsta, o mes stovim negyvenamoj Trofimovsko saloj, kur tuoj tuoj prasidės poliarinė dešimties mėnesių žiema.
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų

Jakutijos ASSR

Bulūno rajonasTrofimovskas

Trofimovsko kraštovaizdis. Bulūno r., Jakutija, 1989 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejų brigada traukia tinklus. Trofimovskas, Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941-ųjų tremtiniai lietuviai taiso tinklą. Iš kairės į dešinę: Anelė Geidonienė, Janina Kavaliauskaitė, Algirdas Tutoraitis, Zigmantas Steponavičius, Teklė Laurinavičiūtė, Antanas Lisauskas. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai (iš kairės) Vytautas Dunderis, Algimantas Martinaitis, Gintautas Martinaitis su bendraamžiu vietos gyventoju. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. liepos mėn.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stolbų uola, 40 km nutolusi nuo Trofimovsko salos. Jakutija, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lietuvių žvejų brigada Lenos deltoje. Tolumoje matosi Stolbų uola ir gyvenvietė. Stolbai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m. liepa.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinio Jono Tumosos laidotuvės. Sėdi (iš kairės): Mindaugas Karpuška, Jolanta Ramanauskaitė, Irena Ulevičiūtė. Stovi (iš kairės): Aldona Rinkevičiūtė, Marija Sirutytė, Janina Tumosaitė, Marija Tumosienė ir Ona Polekauskaitė. Trofimovskas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinės, plaukiančios iš Trofimovsko į Jakutską, tarpinėje Kiusiūro stotelėje laukia laivo. Iš kairės: Sofija Kazlauskienė, Hilda Tautvaišienė, Audangė Vilkaitytė, Ona Šnirienė, Genovaitė Štarienė, Aldona Nausėdienė, Eugenija Giedrikienė. Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bulūno rajonasTit Arai

Tit Arų gyvenvietės panorama. Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtyje gimę Viktorija ir Vytautas Tutoraičiai. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1953 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Vaikų darželio auklėtojos su vaikais. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1948 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Septynmetė Tit Arų mokykla. Bulūno r., Jaktijos ASSR, apie 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių vaikai prie šunų kinkinio. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1956 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Aloyzas Jonas Žitkevičius su savo draugais šunimis. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1950 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tit Arų gyvenvietę pasiekė kinkinys su pašto siuntomis. Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Lietuvių tremtinių žvejų brigada. Sėdi (iš kairės): Jonas Lisauskas, Juozas Tumosa, Marija Zabukienė, Julius Morkūnas, Vaclovas Ivaškevičius. Stovi (iš kairės): Petras Satkauskas, Bronius Sirutis, Justinas Tumosa, Zigmas Rožukas, Algirdas Tekorius, Boleslovas Rėkus. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1951 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejų brigada traukia tinklus. Tit Tarai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žuvies apdorojimo ūkio darbininkės. Dešinėje stovi 1941 m. tremtinė Irena Urbšytė Plieskienė. Tit Arai, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1954 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinė Marija Urbšytė Plieskienė stovi prie tėvo Antano Urbšio kapo Tit Arų kapinėse. Bulūno r., Jakutijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių kapinės Tit Aruose. Bulūno r., Jakutijos ASSR, apie 1950–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių kapinės Tit Aruose. Bulūno r., Jakutija, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Bulūno rajonasBykovo kyšulys

Pirmoji Bykovo kyšulyje pastatyta jurta. Joje gyveno lietuvių ir suomių tremtiniai. Jakutijos ASSR, apie 1954–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Juozas Eidukaitis vadelioja šunų kinkinį. Bykovo kyšulys, Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinės su vaikais Bykovo kyšulio gyvenvietėje. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių vaikai stovi Bykovo kyšulio gyvenvietėje. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žvejybiniai kateriai ir baržos Laptevų jūros pakrantėje prie Bykovo kyšulio. Bulūno r., Jakutijos ASSR, XX a. 6-asis deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Bykovo kyšulio gyvenvietės kapinės. Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1957 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Bulūno rajonasMuostachas

Tremtiniai

Bulūno rajonasTumatas

Žvejų brigada. Sėdi (iš kairės): Algirdas Jurkynas, brigadininkas, Vitalis Rinkevičius. Stovi (iš kairės): žuvų priėmėja, Danutė Sprangauskaitė, žvejų instruktorius ir Rimantas Rinkevičius. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. lietuviai tremtiniai žvejoja Laptevų jūroje. Iš kairės antras – Vitalis Rinkevičius, trečias – Rimantas Rinkevičius, ketvirtas – Algirdas Jurkynas, penkta – Danutė Sprangauskaitė. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Žuvų apdorojimo cecho brigada. Antroje eilėje iš kairės antra stovi Dalia Grinkevičiūtė. Tumatas, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinė Stefanija Jasinskienė su dukra Dalia. Tumatas, Jakutijos ASSR, 1944 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Stefanija Jasinskienė 1941 m. birželį su dukra Dalia ištremta į Altajaus kr., 1942 m. – Tumatą, Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1947 m. – Trofimovską, 1952 m. – Tit Arus, 1955 m. – Kiusiūrą. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

Vyras Viktoras Jasinskas suimtas 1941 06 14. Kalintas Šiaurės Uralo lageryje Sverdlovsko sr. Ypatingojo pasitarimo 1942 10 03 nuteistas 5 metams lagerio. Dingo be žinios.

Bulūno rajonasAnošinskas

Lietuvių tremtinių Anošinsko saloje statytos jurtos liekanos. Bulūno r., Jakutija, 1989 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSROliokminsko rajonas

Elgos upės vingis. Jakutijos ASSR, 1957 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Jakutijos ASSRUst Janos rajonas

Laiškas ant beržo tošies, 1941 m. politinio kalinio Antano Baniulio iš Rešotų lagerio rašytas dukrai Danutei Baniulytei, ištremtai į Kazačę, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1943 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Laiške Antanas Baniulis rašo, kad jų lageryje buvusį politinį kalinį (?) Petkevičių išvežė į kitą vietą (lagerį). Nurodo, kad tiems, kurie gauna siuntinių, lageryje išgyventi lengviau. Klausia tremtyje esančios dukros Danutės Baniulytės, ar ji turi tabako ir žuvies. Laiško pabaigoje prašo parašyti, kokį darbą dirba ištremti šeimos nariai.

Antanas Baniulis suimtas 1941 06 14. Išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. Ypatingojo pasitarimo 1943 01 13 nuteistas 8 metams lagerio. 1945 04 04 lageryje mirė.
Marijona Baniulienė 1941 m. birželį su dukra Danute ištremta į Altajaus kr., 1942 m. – Tiksį, Bulūno r., Jakutijos ASSR., 1943 m. – Kazačę, Ust Janos r., Jakutijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

RSFSR Švietimo ministerijos Liudijimas, patvirtinantis, kad Mindaugas Skučas baigė Krestų pradžios mokyklą. Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1949 m. gegužės 28 d.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

jakutija_ust_janos03ajakutija_ust_janos03a
jakutija_ust_janos03bjakutija_ust_janos03b

Pažangumo lentelė, išduota Krestų septynmetės mokyklos 4 klasės mokiniui Mindaugui Skučui, kuris baigė mokslo metus ir yra perkeliamas į 5 klasę. Ust Janos r., Jakutijos ASSR, 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai

Jakutijos ASSR

Lenos upės pakrantė. Jakutijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSRLenskio rajonas

Tremtiniai

Jakutijos ASSROrdžonikidzevskio rajonas

Pokrovsko prieplaukoje prisišvartavęs laivas, gabenęs plytas. Ordžonikidzevskio r., Jakutijos ASSR.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinių Leono ir Elzbietos Vitašų šeimos namelis tremtyje. Pokrovskas, Ordžonikidzevskio r., Jakutijos ASSR, apie 1953–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

1941 m. tremtinys Algimantas Vitašas važinėjasi motociklu. Pokrovskas, Ordžonikidzevskio r., Jakutijos ASSR, apie 1954–1955 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtiniai prie jurtos. Bestiachas, Ordžonikidzevskio r., Jakutijos ASSR, apie 1945–1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių brigada prie sandėlio. Ordžonikidzevskio r., Jakutijos ASSR, apie 1945–1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Jakutijos ASSRJakutske

Jakutijos ASSRĮamžinimas

Smėliu užpustytos 1941 m. tremtinių kapinės Tit Aruose. Dešinėje pusėje matomas nedidelis Elzbietos Grybienės antkapinis kryžius. Bulūno r., Jakutijos ASSR, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Antkapinis kryžius, kurį kartu su 1943 m. tremtyje mirusios senelės Elzbietos Grybienės palaikais 1989 m. parsivežė anūkas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Kunigas Stanislovas Kazėnas aukoja šv. Mišias prie paruoštų parvežimui į Lietuvą tremtinių palaikų. Tit Arai, Bulūno r., Jakutija, 1989 m. Fotografas Juozas Kazlauskas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Tremtinių palaikai vežami iš Tit Arų kapinių. Paskui traktorių seka ekspedicijos „LENA·89“ dalyviai, mirusiųjų artimieji. Tit Arai, Bulūno r., Jakutija, 1989 m. Fotografas Juozas Kazlauskas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Ekspedicijos „LENA·89“ dalyviai prie paminklo, pastatyto tremties aukoms atminti. Ekspedicijos metu tokie paminklai buvo pastatyti Tit Aruose, Trofimovske, Bykovo kyšulyje ir Muostache. Tit Arai, Bulūno r., Jakutija, 1989 m. Fotografas Vilius Kairys.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Paminklai, pastatyti Bykovo kyšulyje mirusiems žydų tautybės tremtiniams atminti. Bulūno r., Jakutija, 1989 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ 2006 m. Vilniuje pastatytas paminklas „Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje“ atminti.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus

meniu_pradzia
Į pradžią
Pasirinkti
altajus_bg
Altajaus krašte
Pasirinkti
meniu_komija
Komijos ASSR
Pasirinkti
meniu_novosibirskas
Novosibirsko srityje
Pasirinkti
meniu_tomskas
Tomsko srityje
Pasirinkti
meniu_jakutija
Jakutijos ASSR

@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021