Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

Virtualios parodos

Kalbos: lietuvių

„Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas“

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai, pažymėdami 70-ąsiais 1951 m. spalio 2 d. masinės Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos, kodiniu pavadinimu „Osenj“ (liet. „Ruduo“) metines, parengė virtualią parodą. Prieš 70 m. kruopščiai suplanuotus trėmimus vykdė Sovietų Sąjungos represinės struktūros.Virtualią parodą sudaro 6 struktūrinės dalys: „Juos ištrėmė 1951 m. rudenį“, „Darbas tremtyje“, „Tremties metų kasdienybė“, „Sibiro mokykla“, „Netektys“ ir „Sugrįžimas“, iliustruotos archyviniais dokumentais, ištremtųjų nuotraukomis ir asmeniniais dokumentais, tremtinių dienoraščių ištraukomis.

Kalbos: lietuvių

„Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“

XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję atgimimo mitingai sutraukdavo tūkstantines minias. Pamiršę ilgus metus kausčiusią baimę, Lietuvos žmonės gyveno Laisvės ir Nepriklausomybės viltimi. Tačiau ne visi mitingų dalyviai ėjo į juos vedami pakilių jausmų. Nesankcionuotų mitingų ir susibūrimų dalyvius sekė budri KGB akis.

Kalbos: lietuvių

„1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Paroda parengta Sausio 13-osios trisdešimtmečiui. Parodoje gausu istorinių įvykių fotografijų ir vaizdo įrašų, autentiškų liudijimų, užrašytų tomis dienomis. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų, budėjusių prie Spaudos rūmų, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, vaizdai ir liudijimai perteikia įvykių seką, dramatišką atmosferą, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų drąsą, ginant savo šalies laisvę nuo barbariškos sovietinės armijos kareivių agresijos.

Kalbos: lietuvių, anglų

„Oflag 60“

Parodoje pasakojama nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos – vadinamojo „Oflago 60“ – istorija.

Kalbos: lietuvių, anglų, rusų, vokiečių

„KGB sulaikyti užsienio žvalgybų agentai ir jų įranga“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „KGB sulaikyti užsienio žvalgybų agentai ir jų įranga“, kurioje demonstruojamas propagandiniams ir mokomiesiems tikslams KGB parengtas fotografijų ciklas apie sugautus užsienio žvalgybų agentus, iš jų atimtą įrangą ir ginklus.

Kalbos: lietuvių, rusų

„Viltingas „Aleliuja!“ iš toli“

Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje“ eksponatai: fotografijos, laiškai, atvirukai, piešiniai, dienoraščių ištraukos.

Kalbos: lietuvių

„Paskutiniai Tuskulėnų dvaro valdytojai – pasaulio tautų teisuoliai“

Ši paroda skiriama žmonėms, kurie nacių okupacijos metais (1941–1944) rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus. Istorikai nustatė, kad savo bendrapiliečiams žydams gelbėtis nuo holokausto padėjo daugiau nei 25000 Lietuvos gyventojų. Manoma, kad nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo slepiama apie 2500–4000 žydų. Izraelio tautos atminimo institutas (Yad Vashem) už žydų gelbėjimą iki 2012 m. pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardą suteikė 831 Lietuvos piliečiui. Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas ir Vilniuje gyvenusiai lenkų Vincento bei Jadvygos Antonovičių šeimai.

Kalbos: lietuvių

„KGB sulaikyti užsienio žvalgybų agentai ir jų įranga“

Parodoje eksponuojami muziejaus rinkinio „Sovietų represinių žinybų veikla“ eksponatai: dokumentai, raštija, fotografijos, technika ir „Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo“ rinkinio fotografijos. Publikuojamas LSSR KGB mokomasis albumas apie pėdsakų tyrimus, taip pat XX a. 6-7 deš. LSSR KGB parengtas specialių sekimo prietaisų ir maskavimosi būdų „legendų“ albumas.

Kalbos: lietuvių, rusų

„KGB pastato Vilniuje istorija Sąjūdžio metu"

Paroda skirta apžvelgti Sąjūdžio laikotarpiu 1988–1990 m. ir vėliau prie KGB pastato Vilniuje vykusius mitingus.

Kalbos: lietuvių

„Tuskulėnai ikonografinėje medžiagoje“

Teritorija, kurioje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, nuo XVI a. buvo žinoma kaip karališkojo dvaro, vadinamo Derevnictva, žemė ir funkcionavo kaip Vilniaus pilių pagalbinis ūkis su didele sodyba, sodais ir tvenkiniais. Dvaro įkūrėjas – didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Užmiestyje esančiame dvare ne kartą buvo apsistojusi valdovo šeima. XVII a. viduryje dvaras prarado karališkąjį statusą. Jį valdė didikai Valavičiai, Pacai, Tyzenhauzai. Teritoriją supo dideli medžioklės plotai, per ją driekėsi maldininkų kelias į Vilniaus Kalvarijas. XVIII a. antrojoje pusėje dvaro valda padalyta į atskirus ir savarankiškus ūkius. Dvaro sodybos dalis, atitekusi Laterano kanauninkų vienuolių ordinui, pradėta vadinti Tuskulėnais, o kita buvusio dvaro dalis – Derevnictvos palivarku...

Kalbos: lietuvių

@ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2021